ulonas

ulõnas (sl.) sm. (2) DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ, Rg; M, Rtr, KrvD187 kar. durtuvu ginkluotas raitelis, lengvasis kavaleristas: Kad ėjau par sodą, sutikau ulõną JV919. Ulõnų žirgelių karčiai apkarpyti (d.) Grš. Atjoja ulonų šimtas milijonų, nėr mano bernelio, tik žirgelį vedė LTR(Nmj). Neverk, Aniute, negailėk Joniuko: jos ulonų pulkas, – išsirink vieną NS1345. Vienoj pusėj ulonai, kitoj pusėj kazokai BsO99. Penkerius metus atitarnavęs kariuomenėje ulonu, grįžo į tėviškę J.Paukš.